dc.description |
DAUGIRDAS, Aniolas (Anioł Dowgird) *1776-12-11 Jurkovščiznoje (Baltarusija) †1835-04-26 Vilniuje, kunigas, teologas, VU filosofijos profesorius. Nuo 1786 mokėsi Mstislavo ir Mogiliavo jėzuitų mokyklose, vėliau dvejus metus studijavo Dubrovicų pijorų kolegijoje. 1791 Liubešove įstojo į pijorų ordiną, 1793 davė vienuolio įžadus. VU studijavo teologiją, literatūrą, istoriją, gamtos mokslus. 1796-1807 pijorų mokyklose Lydoje, Ukmergėje, Raseiniuose, Vitebske, Lužkose, Ščiutine, Liubešove, Dubrovicuose dėstė lotynų kalbą, matematiką, teologiją, poetiką, retoriką ir kt. 1801 Mogiliave gavo kunigystės šventimus. 1807-1809 Vilniaus pijorų kolegijoje dėstė lotynų kalbą ir literatūrą, buvo studijų prefektu. Nuo 1809 Vilniaus vyriausiosios dvasinės seminarijos kapelionas. 1812-1813 Vilniaus gimnazijos kapelionas. 1812-1814 Lietuvos pijorų provincijos sekretorius. 1818-1823, 1826-1832 VU filosofijos profesorius. 1818-1819 skaitė logikos ir psichologijos-metafizikos paskaitas kaip pavaduojantis profesorius, nuo 1821 visą filosofijos kursą. Nuo 1822 Varšuvos karališkosios mokslo bičiulių draugijos narys-korespondentas. 1826 VU įgijo teologijos daktaro laipsnį už darbą apie stebuklų aiškinimą (Dissertatio inauguralis theologico-dogmatica de miraculis). Uždarius Vilniaus universitetą, 1833 paskirtas Vilniaus katedros kanauninku. 1834-1835 Vilniaus Romos katalikų dvasinėje akademijoje dėstė logiką ir moralės filosofiją. Parašė ir išspausdino filosofijos, teologijos, religinio pobūdžio knygų. Svarbiausi veikalai: "Traktatas apie logiką, metafiziką ir moralės filosofiją" (1821, lenk.), "Prigimtinių mąstymo taisyklių išdėstymas, arba teorinė ir praktinė logika" (1828, lenk.).
Literatūra: Klepacz, Michal. Dowgird Anioł. In: Polski Słownik Biograficzny. Wrocław, etc., 1939-1946, t. 5, p. 349-350; Fiałkowski, [A.]. Anioł Dowgird. In: Wizerunki i Roztrząsania Naukowe. Wilno, 1835, t. 11, p. 101-121; Kaczmarek, Stefan. Anioł Dowgird - filozof nieznany. Poznań, 1963. 319 p. (Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. Prace wydziału filozoficzno-historycznego. Ser. Filozofia i logika; nr 2); Kaczmarek, Stefan. Anioł Dowgird : filozof nieznany. Warszawa : Książka i Wiedza, 1965. 288, [4] p.; Kolbuszewski, Kazimierz. Do biografji ks. Anioła Dowgirda. In: Księga pamiątkowa ku uczczeniu CCCL rocznicy założenia i X wskrzeszenia Uniwersytetu Wileńskiego. Wilno : nakł. Uniwersytetu Stefana Batorego, 1929, p. 239-258; Tumelis, Juozas. Angelo Daugirdo bibliografija. In: Problemos. 1977, Nr. 1(19), p. 91-107; Viskanta, A. Paskutinysis XIX a. Vilniaus universiteto filosofijos profesorius : (minint Angelo Daugirdo 200-ąsias gimimo metines). In: Problemos. 1977, Nr. 1(19), p. 71-78; Viliūnas, Dalius. Daugirdas Angelas. In: Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 523. (Parengė Aida Grybienė). InC – galioja autorių teisės. |
lt |
dc.description.abstract |
Polocke 1828 Pijorų spaustuvėje išspausdinta leidinio "Prigimtinių mąstymo taisyklių išdėstymas arba teorinė ir praktinė logika" pirmoji dalis. 1832 Vilniuje buvo cenzūros peržiūrėta bei aprobuota antroji veikalo dalis, tačiau taip ir nebuvo išspausdinta, rankraštis neišliko. Knygą sudaro pratarmė, įvadas ir du skyriai. Keliami du tikslai: įrodyti žmogiškojo pažinimo tikroviškumą ir išnagrinėti taisykles, kurių sistema būtų vadovas tiesai nustatyti. Nagrinėjama žinojimo kilmė. Klausiama, kokia mąstymo prigimtis, iš ko kyla žinojimas. Mąstymo prigimtis grindžiama įgimtu intelekto dėsniu, kuris yra prigimtinis natūralus procesas, garantuojantis žinojimo teisingumą. Prigimties dėsnius, reguliuojančius pažinimą ir garantuojančius teisingą žinojimą, vadina logikos dėsniais ir juos laiko pastoviais, nekintančiais. Teigiama, jog egzistuoja patyrimo duomenis organizuojantys bei sutvarkantys principai, garantuojantys pažinimo tikrumą - prigimtinės mąstymo taisyklės kaip galutinės intelekto struktūros. Pažinimo objektyvumas, jo tikroviškumas grindžiamas tuo, kad apie išorinį pasaulį neinformuojantis patyrimas yra neįmanomas. Apibrėžia erdvę ir laiką kaip objektyvias pasaulio charakteristikas ir susitelkia ties erdvės ir laiko vaizdinių susidarymo mechanizmo žmogaus sąmonėje aiškinimu. Šiam mechanizmui nustatyti naudoja psichologinės introspekcijos metodą. Tyrimą baigia sąmonės turinio analize. (Parengė Aida Grybienė). InC – galioja autorių teisės. |
lt |