Anotacija, santrauka:
Knyga "Gadynė šlėktos viešpatavimo Lietuvoje (1569-1795 m.) ; Lietuviškasis statutas Zygmanto I" išleista Čikagoje 1909 "Lietuvos" spaustuvėje. Tai - Jono Šliūpo (1861-1944) parašytos tuo metu plačiausios savo apimtimi Lietuvos istorijos "Lietuvių tauta senovėje ir šiądien" trečia dalis (1904 išleistas I t. skirtas Lietuvos priešistorei; 1905 išleistas II t. apima XIII-XVI a. istoriją). Autorius šiuo darbu siekė skatinti lietuvių patriotizmą. Leidinio pirmoje dalyje "Gadynė šlėktos viešpatavimo Lietuvoje (1569-1795 m.)" (P. 1-417) pateikiama Lietuvos istorija nuo Liublino unijos iki ATR trečio padalijimo. Knygoje pabrėžiamas Lietuvos kultūrinis ir politinis nykimas po Liublino unijos bei kaltinami lenkai ir kunigai dėl lietuvybės naikinimo. Antroje knygos dalyje "Lietuviškasis statutas Zygmanto I" (P. 419-552) pateikiamas J. Šliūpo iš lenkų k. išverstas I Lietuvos Statuto tekstas, kurį Tadeušas Časkis (Tadeusz Czaszki, 1765-1813) vertė iš lot. k. ir publikavo knygoje "O litewskich i polskich prawach, o ich duchu, źródłach, związku i o rzeczach zawartych w pierwszym Statucie dla Litwy 1529 roku wydaném" (w Krakόw, 1861). Taip pat pateikiama ir dalis T. Časkio parašytų atskirų Statuto dalių komentarų. J. Šliūpo radikalizmas istoriniuose Katalikų bažnyčios ir kunigijos vertinimuose atsiliepė jo Lietuvos istorijos populiarumui, tačiau, pasak istoriko Juozo Jakšto (1900-89), ši tritomė Lietuvos istorija yra žymiausiais aušrinės istoriografijos paminklas. (Parengė Vaida Juodėnienė). InC – galioja autorių teisės.