Sirvydas, Konstantinas, tarp 1578 ar 81-1631.
Anotacija, santrauka:
Konstantino Sirvydo "Dictionarium trium lingvarum" ("Trijų kalbų žodynas"), išspausdintas Vilniaus akademijos spaustuvėje 1713, yra penktoji lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodyno laida. Žinomi išlikę apie 70 šios laidos egzempliorių. Rengdamas žodyną autorius rėmėsi Gžegožo Knapskio (Grzegorz Knapiusz, 1564-1639) lenkų-lotynų-graikų kalbų žodynu. K. Sirvydo "Trijų kalbų žodynas" buvo skirtas studentams, kunigams, religinės raštijos autoriams. Leidinio pradžioje įdėta lotyniška pratarmė "Studijuojančiai jaunuomenei", manoma, parašyta Jono Jaknavičiaus (1589-1668). Žodyną sudaro apie 14 000 žodžių lizdų, apie 10 000 lietuviškų žodžių. Teminiu atžvilgiu žodyno leksika įvairi, gausu gyvosios ir negyvosios gamtos, materialinių kultūros dalykų, visuomeninio gyvenimo reiškinių pavadinimų. Tarp lietuviškų žodžių esama dialektizmų, skolinių ir naujadarų. Svarbus K. Sirvydo leksikografinio metodo bruožas - sinonimų arba artimos reikšmės lietuviškų žodžių pateikimas ieškant atitikmenų lenkiškiems ir lotyniškiems žodžiams, daug nusakomojo (perifrastinio) aiškinimo atvejų. K. Sirvydas pirmasis bandė leksikografiškai sunorminti lietuvių kalbą, jo žodynai įtvirtino rytų aukštaičių dialektą lietuviškuose raštuose, turėjo didelės reikšmės plėtojant lietuvių ir kitų kalbų leksikografiją. (Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė). InC – galioja autorių teisės.
