Dictionarium trium lingvarum in usum studiosae iuventutis / auctore R. P. Constantino Szyrwid e Societate Jesu.

Sirvydas, Konstantinas, tarp 1578 ar 81-1631.

dc.creator	Sirvydas, Konstantinas, tarp 1578 ar 81-1631.	lt
dc.date.accessioned	2019-10-14T05:58:26Z
dc.date.available	2019-10-14T05:58:26Z
dc.date.issued	1713	lt
dc.identifier.other	LK-18/1
dc.identifier.uri	http://elibrary.mab.lt/handle/1/24202
dc.description	SIRVYDAS, Konstantinas *apie 1580 Sirvyduose (?), netoli Anykščių, †1631-08-23 Vilniuje, baroko epochos rašytojas, lietuvių leksikografijos pradininkas, VU dėstytojas. Mokėsi Vilniaus jėzuitų kolegijoje. 1598 įstojo į jėzuitų ordiną. Studijavo Rygos, Tartu, Nesvyžiaus, Pultusko jėzuitų kolegijose. 1606-10 VU studijavo teologiją. 1610 įšventintas kunigu. 1611-13 gyveno Nesvyžiuje. Grįžęs į Vilnių, nuo 1613 su pertraukomis VU dėstė teologiją. Vykdė įvairias pareigas: buvo jėzuitų ir studentų nuodėmklausys, Dievo Kūno, arba Gailestingumo brolijos, dvasinis vadovas, studentų prefektas, rektoriaus patarėjas, studentų graikų kalbos būrelio prefektas, admonitorius. Vilniaus Šv. Jonų ir Šv. Kazimiero bažnyčiose sakė pamokslus lietuvių ir lenkų kalbomis. Prieš mirtį, 1631, gavo filosofijos ir laisvųjų menų magistro (t.y. daktaro) laipsnį. Palaidotas Šv. Jonų bažnyčios rūsyje. Apie 1620 išleido pirmąjį lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodyną, kuriame užrašyta apie 6000 lietuviškų žodžių. Vienintelis defektinis šio žodyno egzempliorius saugomas Maskvoje; faksimilinis leidimas išleistas 1997 Vilniuje. 1629 K. Sirvydas išleido pamokslų santraukų rinkinio "Punkty kazań" ("Punktai sakymų"), pimąją dalį. Leidinio tekstas išspausdintas lygiagrečiai lietuvų ir lenkų kalbomis, su lotyniškomis pastabomis, jame pateikta originalių filosofinių minčių. Antroji "Punktų sakymų" dalis išėjo 1644, po autoriaus mirties, parengta K. Sirvydo mokinių. Pirmoji "Punktų sakymų" dalis be lenkiško teksto pakartotinai išleista 1845; abi dalys parleistos 1884, 1929 ir 2015. 1631 K. Sirvydas išleido išplėstą lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodyną "Dictionarium trium linguarum", kuriame buvo apie 10 000 lietuviškų žodžių. Jis perleistas 1642, 1677 ir 1713; 1642 metų laidos žodynas perleistas 1979. 1641 Varšuvoje išėjo išplėstojo žodyno lenkų-lotynų kalbų dalis. Spėjama, kad K. Sirvydas buvo išleidęs pirmąją lietuvių kalbos gramatiką, kuri neišliko. Literatūra: Narbutas, Sigitas. Konstantinas Sirvydas. In: Senosios Lietuvos literatūra, 1253-1795. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011, p. 236-240; Rabikauskas, Paulius. Konstantino Sirvydo biografinės datos. In: Rabikauskas, Paulius. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Vilnius: Aidai, 2002, p. 423-436 (Historicus; Fontes historiae Universitatis Vilnensis); Zinkevičius, Zigmas. Konstantinas Sirvydas. In: Zinkevičius, Zigmas. Lietuvių kalbos istorija. T. 3. Senųjų raštų kalba. Vilnius: Mokslas, 1988, p. 246-266. (Biogramą parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė). InC – galioja autorių teisės.	lt
dc.description.abstract	Konstantino Sirvydo "Dictionarium trium lingvarum" ("Trijų kalbų žodynas"), išspausdintas Vilniaus akademijos spaustuvėje 1713, yra penktoji lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodyno laida. Žinomi išlikę apie 70 šios laidos egzempliorių. Rengdamas žodyną autorius rėmėsi Gžegožo Knapskio (Grzegorz Knapiusz, 1564-1639) lenkų-lotynų-graikų kalbų žodynu. K. Sirvydo "Trijų kalbų žodynas" buvo skirtas studentams, kunigams, religinės raštijos autoriams. Leidinio pradžioje įdėta lotyniška pratarmė "Studijuojančiai jaunuomenei", manoma, parašyta Jono Jaknavičiaus (1589-1668). Žodyną sudaro apie 14 000 žodžių lizdų, apie 10 000 lietuviškų žodžių. Teminiu atžvilgiu žodyno leksika įvairi, gausu gyvosios ir negyvosios gamtos, materialinių kultūros dalykų, visuomeninio gyvenimo reiškinių pavadinimų. Tarp lietuviškų žodžių esama dialektizmų, skolinių ir naujadarų. Svarbus K. Sirvydo leksikografinio metodo bruožas - sinonimų arba artimos reikšmės lietuviškų žodžių pateikimas ieškant atitikmenų lenkiškiems ir lotyniškiems žodžiams, daug nusakomojo (perifrastinio) aiškinimo atvejų. K. Sirvydas pirmasis bandė leksikografiškai sunorminti lietuvių kalbą, jo žodynai įtvirtino rytų aukštaičių dialektą lietuviškuose raštuose, turėjo didelės reikšmės plėtojant lietuvių ir kitų kalbų leksikografiją. (Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė). InC – galioja autorių teisės.	lt
dc.description.provenance	Submitted by Edita Klangauskaitė (edita.klangauskaite@mab.lt) on 2019-10-14T05:58:26Z No. of bitstreams: 1 195906.pdf: 276757137 bytes, checksum: f6c3d163179ccd5c04a2e772934b90dc (MD5)	en
dc.description.provenance	Made available in DSpace on 2019-10-14T05:58:26Z (GMT). No. of bitstreams: 1 195906.pdf: 276757137 bytes, checksum: f6c3d163179ccd5c04a2e772934b90dc (MD5) Previous issue date: 1713	en
dc.relation.isformatof	Dictionarium trium lingvarum in usum studiosae iuventutis / auctore R. P. Constantino Szyrwid e Societate Jesu, Vilnae [Vilnius] : typis Academicis Societatis Jesu, 1713, [4], 464 p. : vinj ; 8° (16 cm).	lt
dc.relation.uri	http://lmavb.library.lt/F?func=direct&local_base=mab01&doc_number=000195906	lt
dc.rights	CC BY-NC-SA 4.0	lt
dc.subject	Senosios knygos	lt
dc.title	Dictionarium trium lingvarum in usum studiosae iuventutis / auctore R. P. Constantino Szyrwid e Societate Jesu.	lt
dc.type	Knyga	lt
dc.language.iso	la	lt
dc.language.iso	lt	lt
dc.language.iso	pl	lt