Добрянскiй, С. Ф.
Anotacija, santrauka:
Masonų istorijos Lietuvoje apybraižos rusų k. - vienas iš nedaugelio šaltinių, padedančių tyrinėti masonų draugijos veiklą Lietuvoje XIX a., būtent Lietuvos masonų renesansu laikomus 1816-1821. Jame aprašyta draugijos vidinė hierarchija, siekiai ir idealai. 1816 prasidėjusį masonų judėjimo pakilimą 1-oje dalyje autorius atkleidžia per Lenkijos savarankiškumo ir valstybingumo atstatymo siekimą, suteikdamas jam politinį atspalvį. 2-oje parodo pozityvią masonų veiklos pusę, kur jie aktyviai dalyvavo svarstant valstiečių išlaisvinimo klausimą 1817 Vilniaus gubernijos bajorų seimelyje. 3-ioje dalyje atskleidė draugijos vidinius nesutarimus ir skilimus 1818 per universiteto profesoriaus Jokūbo Šimkevičiaus reformos ir naujos masonų konstitucijos svarstymą, o 4-oje- per savo noru išėjusio iš draugijos Stanislovo Mickanevskio pastangas susigrąžinti įmokas ložei per teismą ir skundus. Nesutarimai sukėlė stiprų valdančiųjų atsaką, masonų veikla 1822 oficialiai buvo uždrausta. 5-ame skyriuje paskelbė 22 masonų ložių antspaudų bei ženklų pozicijas. Korespondencija ryšių tarp ložių palaikymui buvo žymima antspaudu ir parašais. Į VVB pateko ir reti atspaudų egzemplioriai su įdomiais piešiniais ir užrašais, leidžiantys nustatyti lenkų ir lietuvių ložių egzistavimą, kurios nepateko į sąrašus, autoriaus nuomone, dėl tuo metu nutrauktos masonų ordino veiklos. Keturiuose atspauduose pažymėta, kad originalai saugomi Vrublevskio kolekcijoje. (Parengė Eglė Šegždienė). InC – galioja autorių teisės.
