Abstract:
Dvi Lietuvos istorijos dalys: "Historiae Lituanae pars prior, De rebus Lituanorum ante susceptam Christianam religionem coniunctionemque Magni Lituaniae Ducatus cum Regno Poloniae libri novem" (Gdanskas, 1650) ir "Historiae Lituanae pars altera, seu De rebus Lituanorum a coniunctione Magni Ducatus cum Regno Poloniae ad unionem eorum dominiorum libri octo" (Antverpenas, 1669), yra reikšmingiausias Alberto Kojalavičiaus kūrinys ir svarbiausias Lietuvos istoriografijos veikalas iki XIX a. Tai ‒ pirma istorijos sintezė, skirta tik Lietuvos įvykiams (ligi tol sukurti metraščiai ir kronikos aprašinėjo ir kitus kraštus) ir aprėpianti valstybės istoriją nuo legendinių laikų iki karaliaus Žygimanto Augusto mirties 1572. Autorius daugiausia naudojosi Motiejaus Strijkovskio Kronika (Karaliaučius, 1582; lenk.), papildydamas tekstą kitų veikalų teikiamais faktais ir jam prieinamų dokumentų duomenimis. Dėl to Kojalavičiaus Lietuvos istorija turi nemažą mokslinę vertę. Ji svarbi ir kaip grožinės literatūros (retorinės prozos) kūrinys. Iš jo XVII‒XVIII a. Lietuvos jėzuitų provincijos mokyklose studentai mokėsi gražios taisyklingos lotynų kalbos. Veikalas buvo išverstas į lietuvių k. ir 1978 turėjo pasirodyti minint Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų, tačiau tiražas sovietinės valdžios liepimu buvo sunaikintas. Lietuviškas vertimas pirmąsyk išėjo 1988. Vertė Leonas Valkūnas. (Parengė Daiva Narbutienė). InC – galioja autorių teisės.
