Teminiai vakarai / Thematic evenings
Objektas Mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ pristatymas(2018-04-05) prof. dr. Rutkovska, Kristina; dr. Smetona, Marius; prof. dr. Smetonienė, Irena2018 m. balandžio 5 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ pristatymas. Dalyvavo autoriai, Vilniaus universiteto mokslininkai: prof. dr. Kristina Rutkovska, dr. Marius Smetona, prof. dr. Irena Smetonienė. Autorių tyrimo objektas – vertybės, kurios Lietuvoje plačiausiai nagrinėtos filosofų, edukologų, tačiau kalbotyros darbų apie jas beveik nesama. Vertybės yra idėjos, kurios konkrečiu pavidalu iškyla žmogaus sąmonėje kaip idealai. Jas bendrąja prasme galima įvardinti kaip atitinkamų reiškinių, dalykų vizijas, užsibrėžtus siekius, kuriais žmogus vadovaujasi gyvendamas, dirbdamas, auklėdamas savo vaikus ir kurdamas ateitį. Amžinosios vertybės – tai pagrindinės žmogaus gyvenimo ir egzistencijos plano dalys: jos atsparios laikui, perduodamos iš kartos į kartą ir žmonių sąmonėje išlieka kaip pagrindiniai gyvenimo siekiai, tikslai. Visa tai užkoduota mūsų kalboje – reikia tik tinkamo rakto šioms durims atrakinti. Ši monografija yra pirmas žingsnis parodyti, kad tuos pačius dalykus galima tyrinėti ir kitaip. Lietuvoje dar nepažintas naujas kalbos tyrimo metodas – kognityvinė etnolingvistika – monografijoje yra realizuojamas žodžių konceptų analize. Konceptas – tai ne tik gyvenvietės Elektrėnų savivaldybėje pavadinimas. Tai kalbinis ir kultūrinis reiškinio suvokimas. Kiekvienas reiškinys, arba tiksliau jo pavadinimas (žodis), turi savo reikšmę, bet ar ji tikrai yra tokia, kokią mums paprastai pateikia žodynai? Ar pateiktoji reikšmė tikrai atskleidžia vaizdinį, kuris mums kyla ištarus vieną ar kitą žodį? Į šiuos ir panašius klausimus padėjo atsakyti knygos autoriai.Objektas Paroda „Išblaškyti išlikę“ - pažintis su Bibliotekos dailės rinkiniais(2019-01-17) dr. Markauskaitė, Neringa; dr. Tumėnienė, Nijolė; dr. Širkaitė, Jolanta2019 m. sausio 17 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje pirmąkart į viešumą buvo iškelti ir aptarti mažai žinomi tapybos darbai iš Bibliotekos dailės rinkinio. Parodą „Išblaškyti išlikę“ pristatė Retų spaudinių skyriaus darbuotoja menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė. Renginyje kalbėjo menotyrininkės dr. Nijolė Tumėnienė ir dr. Jolanta Širkaitė. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. LMA Vrublevskių bibliotekoje yra pristatoma nedidelė dailės kūrinių ekspozicija – mažai žinomo rinkinio, kurio didžiausią dalį sudarė tapyba, fragmentai. Šis rinkinys buvo kaupiamas jau ankstyvaisiais Bibliotekos kūrimosi metais, vėliau jis nuolat gausėjo. Apie jį liudija Bibliotekoje buvusio Ikonografijos muziejaus ir kitų savininkų kūrinių priklausomybės ženklai. Šį Bibliotekos rinkinį primena XIX–XX a. aliejumi, akvarele, pastele sukurti paveikslai, taip pat piešiniai, prieškariu priskirti muzealijoms ir eksponuoti įvairiose Bibliotekos erdvėse. Dabar jie saugomi Retų spaudinių skyriaus fonduose – jų išliko nedaug. Didžioji rinkinio dalis XX a. II pusėje perduota muziejams, taip pat įvairioms visuomeninėms įstaigoms; dauguma paveikslų jau yra tapę jų nuosavybe, puošia kitus interjerus. Vieną iš šios parodos eksponatų galima sieti su Napoleono Ordos skirtingų šalių kraštovaizdžių akvarelėmis – tai dailininko nupieštas Prancūzijos Bokero (Beaucaire) miesto peizažas. Paminėtina Jono Šolmos Trakų pilį vaizduojanti akvarelė. Römerių rinkinį primena Alfredo Izidoriaus Römerio pastelė – moters su melsvomis gėlėmis portretas, taip pat Onos Soltanaitės-Römerienės akvarelės, kuriose pavaizduoti Kraslavos turgaus, Rėzeknės pilies ir Janapolio dvaro ir kitų vietovių motyvai. Dalį ekspozicijos sudaro Vilniuje kūrusių ir parodose dalyvavusių dailininkų darbai. Verta išskirti Vladislovo Dmachausko akvarelę, primenančią Didžiosios gatvės ir šio miesto istoriją, taip pat Mstislavo Dobužinskio kompoziciją, tikėtina, sukurtą Vilniaus vaizdų ciklui, ir šį miestą tapiusių Mykolo Raubos bei Adomo Mendziblockio (Międzybłocki) darbus. Parodoje eksponuojami ir nedaug žinomi Henriko Veisenhofo (Weyssenhoff) piešiniai, kuriuos dailininkas galėjo sukurti Rusakovičių dvare Baltarusijoje. Taip pat pristatomi ir nežinomų autorių – spėjama, Lietuvos dailininkų – darbai, kuriuose senojo Vilniaus vaizdai primena XVIII–XIX a. tapybos bei grafikos kompozicijas. Parodoje išsiskiria aptariamąjį rinkinį nežinia kieno pastangomis ir kokiu laikotarpiu papildę Lietuvos dailės klasikų paveikslai: Antano Žmuidzinavičiaus „Pajūryje“‚ Justino Vienožinskio „Gluosniai paežerėje“, Rimto Kalpoko „Vėjuota diena“, taip pat Kauno meno mokykloje studijavusio Stepono Varašiaus peizažai „Pažaislis“ ir „Nemuno vingis“. Vrublevskių bibliotekos dailės rinkinys buvo sukauptas iš pavienių privačių kolekcijų ir pačių dailininkų dovanotų kūrinių. Dauguma kūrinių tebelaukia tyrėjų dėmesio.Objektas Paroda „Lietuvos kariuomenei – 100“(2018-11-22) Ažubalis, Audronius; plk. Petryla, Darius; dr. Stačiokas, Stasys; dr. Rakutis, Valdas; dr. Balkelis, Tomas2018 m. lapkričio 22 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko parodos „Lietuvos kariuomenei – 100“ pristatymas. Renginyje kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius plk. Darius Petryla, kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas dr. Stasys Stačiokas. Apie Lietuvos kariuomenės istoriją pasakojo istorikai dr. Valdas Rakutis ir dr. Tomas Balkelis. Renginį vedė Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Pastarieji šimtas metų Lietuvai ir jos kariuomenei buvo kupini iššūkių, prireikė daug ryžto ir pasišventimo, buvo iškovota pergalių. Lietuvos kariuomenę ir jos praeitį taikliai apibūdino karo istorikas dr. Gintautas Surgailis: „Užgimusi nuožmiose kovose dėl Nepriklausomybės, išaugusi, suklestėjusi, pasiekusi įspūdingų pergalių ir modernios kariuomenės lygį, politikų sprendimu nepasipriešinusi okupantams ir sunaikinta, atgimusi kovai prieš okupantus Lietuvos miškuose, daug kartų stipresnio priešo vėl sunaikinta, bet nenugalėta ir vėl atgimusi po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos kariuomenė yra visiškai pasirengusi vykdyti visas užduotis, kurias jai paves Lietuvos Respublikos vadovybė, ji pasirengusi, jei iškiltų būtinybė, apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.“ Ekspozicija veikia nuo lapkričio 6–30 d. Joje pristatyti gausūs bibliotekoje saugomi Lietuvos kariuomenės dokumentai, ikonografija. Rengiant parodą, į stendus pavyko sutalpinti tik mažą dalį savanorių prisiminimų, jų fotografijų, tarpukariu išleistų atvirukų, įvairių kariuomenės žinybų leistos literatūros. Dėl vietos stokos neeksponuojama to laikotarpio kariškių periodika, tačiau visuomenė pamatys ir šiek tiek privačiuose archyvuose saugomų dokumentų. Tai gera proga juos viešinti, padaryti prieinamus tyrėjams. Daugiau dėmesio derėtų skirti visuomenei mažai žinomai akademiko fiziko Povilo Brazdžiūno fonde saugomai Lietuvos kariuomenės, aviacijos istorijos fotografijų kolekcijai. Jaunystėje baigęs Aviacijos mokyklą, akademikas, akivaizdu, ir sovietmečio sąlygomis jautė didelius sentimentus nepriklausomos Lietuvos kariuomenei, rinko fotografijas, paliko atsiminimus. Parodoje rodomos trys Prisikėlimo apygardos Žaliosios rinktinės kovotojų fotografijos, darytos iš 1991 m. Aukštelkų kaime (Radviliškio raj.) rastų dešimties negatyvų, patekusių į šios rinktinės archyvą. Būtent šios fotografijos išsamiausiai aprašytos, amžininkų atpažinti beveik visi jose esantys partizanai.Objektas Parodos „Lietuvos Prezidento institucijai – 100“ atidarymas(2019-04-02) Adamkus, Valdas; dr. Stačiokas, Stasys; dr. Kasparavičius, AlgimantasParodos atidaryme sveikinimo žodį tarė Kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybę, valdymo ypatumus ir istorinę reikšmę mūsų laikų Lietuvai apžvelgė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius. Žodį tarė ir dr. Stasys Stačiokas – kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas. Renginį vedė dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius.