Vaizdo įrašai, filmai / Video records, films
Rinkinio vaizdo įrašus galima žiūrėti prisijungus prie elektroninio archyvo. Prisijungimo teisė neribojama. Įrašų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
88 rezultatai
Paieškos rezultatai
Objektas Paskaita apie Vakarų Europos dailės kūrinių kelius į Lietuvą(2019-05-22) Bimbirytė-Mackevičienė, AistėLietuvos kultūros tyrimų instituto doktorantės Aistės Bimbirytės-Mackevičienės vieša paskaita „Vakarų Europos dailės kūrinių keliai į Lietuvą XIX amžiuje“. XIX a. rezidencijos neįsivaizduojamos be jų sienas puošusių paveikslų. Tizianas, Veronesė ar Rembrandtas – tai vardai, kuriuos puikiai žinojo ir troško turėti Lietuvos kolekcininkai. Tačiau kodėl, kada ir kaip tokie paveikslai patekdavo į jų rinkinius? Į tai bandoma atsakyti paskaitoje. Jos metu nušviečiamos aplinkybės, lėmusios kolekcionavimo veiklos išpopuliarėjimą ir iki tol neregėtą užsienio dailės rinkinių skaičių Lietuvos dvaruose, įvardytos svarbiausios to meto kolekcijos, populiariausi autoriai. Daug dėmesio skiriama ne tik Lietuvos kolekcininkų patirtims užsienyje (Paryžiaus, Londono aukcionuose, Florencijos, Romos antikvariatuose), bet ir galimybei įsigyti kūrinius čia pat vietoje, t. y. Varšuvoje ir Vilniuje.Objektas Parodos „Lietuvos Prezidento institucijai – 100“ atidarymas(2019-04-02) Adamkus, Valdas; dr. Stačiokas, Stasys; dr. Kasparavičius, AlgimantasParodos atidaryme sveikinimo žodį tarė Kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybę, valdymo ypatumus ir istorinę reikšmę mūsų laikų Lietuvai apžvelgė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius. Žodį tarė ir dr. Stasys Stačiokas – kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas. Renginį vedė dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius.Objektas Arvydo Anušausko naujausios knygos „Užmirštas desantas“ pristatymas(2019-03-20) dr. Anušauskas, ArvydasDaugelis slaptų Šaltojo karo meto operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949-1956 metais tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsio rajone Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse, Vaito saloje ar Velso Snoudono kalno papėdėje? Kas šiauriau Palangos ar Latvijoje prie Užavos švyturio lipo iš naktimis atplaukusių guminių valčių – MI6 agentai ar laisvės kova tikėję žmonės? Kaip ir kodėl jie tapo užmirštu desantu? Kas ir kaip juos apmokė atpažinti sekimą ir konspiruotis, šifruoti tekstus ir siųsti radiogramas, naudotis slaptaraščiais ir šaudyti iš automatų „Sten“, orientuotis nepažįstamose vietovėse ir naudoti savigynos priemones? Ši istorija plėtojosi ne tik okupuotos Lietuvos pajūryje, Vilniuje ir Kaune. Ji apėmė ir Latviją, Estiją. Jos keliai ėjo per Lenkiją, Švediją, Rytų ir Vakarų Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Dešimtys žmonių buvo į ją įtraukti, ar įsitraukė savo ir ne savo noru. Keliolika iš jų sumokėjo brangiausią kainą – neteko gyvybės. Tačiau, iki šiol mažai žinoma, kokį klastos, dezinformacijos ir melo metodų arsenalą naudojo sovietinė pusė...Objektas Profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės(2019-02-14) prof. habil. dr. Mikulėnienė, Danguolė; prof. dr. Kardelis, Vytautas; prof. dr. Aliūkaitė, Daiva; prof. dr. Blažienė, Grasilda; dr. Lemeškinas, Ilja2019 m. vasario 14 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko Lietuvių kalbos instituto profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės. Renginyje dalyvavo: knygos autorė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr. Ilja Lemeškinas ir kt. Renginio vedėja – dr. Rima Cicėnienė. Kaimiškoji tradicinės tarmės gyvavimo aplinka ir ištikimas jos sergėtojas – menkai išsilavinęs senyvo amžiaus vietinis gyventojas – modernybės laikais sudaro galimybę tarsi „iš aukšto“ žvelgti į, kai kurių vertintojų nuomone, gerokai senstelėjusią kaimiškąją ar net kaimietiškąją dialektologiją ir „aukso amžių“, regis, jau nugyvenusius dialektologus. Pristatoma knyga – tai patraukliai ir įdomiai parašyta pirmoji monografijų trilogijos dalis, kurioje autorė tyrinėja ikitarmėtyrinį laikotarpį ir lietuvių tarmėtyros pradžią – etnografiškąsias ir jaunagramatiškąsias jos ištakas, lietuvių tarmių skyrimą, tyrimų perspektyvų užuomazgas ir jų tipus. Naujai atrasti (kai kurie visai dar nežinomi) dokumentai ir nauja senųjų faktų interpretacija leidžia pažvelgti į lietuvių dialektologiją kitaip. Monografijoje remiamasi lingvistinės istoriografijos ir kritinės lingvistinės analizės metodų nuostatomis. Šiame trijų monografijų cikle lietuvių tarmėtyros faktai pateikiami sistemiškai, t. y. ne tiek pagal personalijas ar biografinius aprašus, kiek pagal tarmėtyros tyrimų metodologijas ir sociokultūrinį jų kontekstą. Todėl aptariamà ne tik visuotinai pripažintų, bet ir mažai žinomų ar net visai nežinomų lietuvių tarmių tyrėjų veikla, taip pat išryškinama istorinė ir (ar) išliekamoji jų darbų vertė. Bene pirmą kartą Lietuvoje pabrėžiamas dialektologijos, kaip besiformuojančios kalbotyros šakos, tarptautiškumas.Objektas Vieša paskaita „Lietuviškas pėdsakas N. Rericho transhimalajų ekspedicijoje“(2019-02-06) prof. dr. Audrius Beinorius2019 m. vasario 6 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko vieša prof. Audriaus Beinoriaus paskaita. VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologijos ir Tartu universiteto Religijų ir teologijos instituto Azijos religijų profesorius paskaitos metu apžvelgė Nikolajaus Rericho transhimalajų ekspedicijos, vykusios 1927–1928 m., istorinį, politinį ir kultūrinį kontekstą. Kas buvo tas, mažai kam šiandien Lietuvoje žinomas ekspedicijos dalyvis, iš Kauno apylinkių kilęs dvarininkas, carinės Rusijos armijos atsargos pulkininkas Nikolajus Kordaševskis (1877–1945)? Remiantis istoriniais šaltiniais ir ano meto vaizdine medžiaga bus siekiama atsakyti į klausimus: kokie buvo šios ekspedicijos tikslai, reikšmė ir rezultatai? Kas N. Kordaševskį siejo su garsiąja Rerichų šeima ir kaip jis pateko į negausių ekspedicijos dalyvių gretas? Koks vaidmuo jam teko šioje mįslingoje ekspedicijoje ir kaip susiklostė tolesnis jo likimas?Objektas Knygos „Abdonas Korzonas - pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“ pristatymas(2019-01-31) Junevičius, Dainius; dr. Staliūnas, Darius2019 m. sausio 31 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko susitikimas su fotografijos istoriku Dainiumi Junevičiumi ir istoriku dr. Dariumi Staliūnu. Renginio metu buvo pristatyta D. Junevičiaus studija apie iki šiol mažai žinomą fotografą Abdoną Korzoną (g. 1824 m. Pašaltuonio dvare netoli Tauragės – m. po 1874 m. Troicke Orenburgo gubernijoje). Vilniuje nuo 1859 m. iki 1863 m. balandžio mėn. veikusioje šio fotografo studijoje nusifotografavo šimtai jo amžininkų, tačiau didžiausias fotografo nuopelnas Lietuvos kultūrai yra jo padarytos pirmosios Lietuvoje nuotraukos už studijos sienų. Korzonas taip pat yra stereoskopinės fotografijos pradininkas Lietuvoje. Remdamasis Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Prancūzijos archyvuose, muziejuose bei bibliotekose surinkta archyvine medžiaga, sunkiai prieinamais publikuotais šaltiniais knygos autorius rekonstravo fotografo biografiją, vienoje vietoje sukaupė po pasaulį pasklidusias Korzono darytas nuotraukas. Išsamūs vietovaizdžių nuotraukų aprašymai padeda pažvelgti į 19 a. septintojo dešimtmečio pradžios Vilnių tuo metu gyvenusių žmonių akimis. Labai vertingos knygoje pateiktos Korzono nufotografuotų žmonių biografijos. Pasakodamas apie fotografo gyvenimą, veiklą, dalyvavimą 1863 m. sukilime bei tremtį, autorius pateikia labai platų istorinį ir kultūrinį kontekstą, todėl knygos skaitytojai sužinos daug intriguojančių faktų apie to laikmečio kasdienybę ir sukilimo eigą Vilniaus gubernijoje. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, grafika, dokumentais, žemėlapiais ir planais, archyvinių dokumentų faksimilėmis, pridėti specialūs akiniai trimačiams vaizdams žiūrėti. Knygą išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, dailininkė Rasa Janulevičiūtė.Objektas Pagarbos ženklai iškiliam mokslininkui I. Domeikai – Vilniuje ir pasaulyje(2019-01-24) akad. Grigelis, Algimantas; prof. dr. Česnulevičius, Algimantas; akad. Kareiva, Aivaras; dr. Railienė, Birutė2019 m. sausio 24 d., 15.30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko renginys, skirtas geologo, mineralogo, kalnų inžinieriaus Ignoto Domeikos (1802–1889) mirties 130-osioms metinėms paminėti, kurio metu buvo pristatyta paroda „Pažvelk į mineralą dar bevardį“. Susitikime kalbėjo Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentas, geologas akad. Algimantas Grigelis, geografas prof. Algimantas Česnulevičius, chemikas akad. Aivaras Kareiva, mokslo istorikė dr. Birutė Railienė. Renginio vedėjas – LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Sausio 23 d. sukanka 130 metų nuo Ignoto Domeikos mirties. Ignotas Domeika (1802–1889) – Vilniaus universiteto auklėtinis, filomatas, sukilėlis, mineralogas, geologas, etnologas, mokslininkas ir pedagogas, ilgametis Čilės universiteto rektorius – minimas greta didžiųjų XIX a. švietėjų ir humanistų. Lietuvoje jau keliolika metų daug rašoma apie Ignotą Domeiką, siekiant šį vardą padaryti labiau žinomą visuomenei. Žymusis mokslininkas, pelnęs pasaulinį pripažinimą, Čilėje – savo antrojoje Tėvynėje – yra vadinamas „didžiuoju švietėju“ (isp. grand educador), sako akademikas Algimantas Grigelis. Ignotas Domeika yra nuveikęs didžių mokslo darbų. Jo vardu pasaulyje pavadinta daugiau nei 140 gamtos, istorijos, net kosmoso objektų. Vilniuje, Bazilijonų vienuolyno vartuose, pritvirtinta Ignotui Domeikai skirta atminimo lenta, Kairėnuose yra Igno Domeikos gatvelė, tačiau senamiesčio, kur jis gyveno ir studijavo, viešose erdvėse Domeikos vardo pasigendame. Vilniaus savivaldybė pasitarnautų visuomenei, įrengdama atminimo lentas Bernardinų ir Šv. Mykolo gatvelėse, kuriose iškilus mokslininkas gyveno.Objektas Paroda „Išblaškyti išlikę“ - pažintis su Bibliotekos dailės rinkiniais(2019-01-17) dr. Markauskaitė, Neringa; dr. Tumėnienė, Nijolė; dr. Širkaitė, Jolanta2019 m. sausio 17 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje pirmąkart į viešumą buvo iškelti ir aptarti mažai žinomi tapybos darbai iš Bibliotekos dailės rinkinio. Parodą „Išblaškyti išlikę“ pristatė Retų spaudinių skyriaus darbuotoja menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė. Renginyje kalbėjo menotyrininkės dr. Nijolė Tumėnienė ir dr. Jolanta Širkaitė. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. LMA Vrublevskių bibliotekoje yra pristatoma nedidelė dailės kūrinių ekspozicija – mažai žinomo rinkinio, kurio didžiausią dalį sudarė tapyba, fragmentai. Šis rinkinys buvo kaupiamas jau ankstyvaisiais Bibliotekos kūrimosi metais, vėliau jis nuolat gausėjo. Apie jį liudija Bibliotekoje buvusio Ikonografijos muziejaus ir kitų savininkų kūrinių priklausomybės ženklai. Šį Bibliotekos rinkinį primena XIX–XX a. aliejumi, akvarele, pastele sukurti paveikslai, taip pat piešiniai, prieškariu priskirti muzealijoms ir eksponuoti įvairiose Bibliotekos erdvėse. Dabar jie saugomi Retų spaudinių skyriaus fonduose – jų išliko nedaug. Didžioji rinkinio dalis XX a. II pusėje perduota muziejams, taip pat įvairioms visuomeninėms įstaigoms; dauguma paveikslų jau yra tapę jų nuosavybe, puošia kitus interjerus. Vieną iš šios parodos eksponatų galima sieti su Napoleono Ordos skirtingų šalių kraštovaizdžių akvarelėmis – tai dailininko nupieštas Prancūzijos Bokero (Beaucaire) miesto peizažas. Paminėtina Jono Šolmos Trakų pilį vaizduojanti akvarelė. Römerių rinkinį primena Alfredo Izidoriaus Römerio pastelė – moters su melsvomis gėlėmis portretas, taip pat Onos Soltanaitės-Römerienės akvarelės, kuriose pavaizduoti Kraslavos turgaus, Rėzeknės pilies ir Janapolio dvaro ir kitų vietovių motyvai. Dalį ekspozicijos sudaro Vilniuje kūrusių ir parodose dalyvavusių dailininkų darbai. Verta išskirti Vladislovo Dmachausko akvarelę, primenančią Didžiosios gatvės ir šio miesto istoriją, taip pat Mstislavo Dobužinskio kompoziciją, tikėtina, sukurtą Vilniaus vaizdų ciklui, ir šį miestą tapiusių Mykolo Raubos bei Adomo Mendziblockio (Międzybłocki) darbus. Parodoje eksponuojami ir nedaug žinomi Henriko Veisenhofo (Weyssenhoff) piešiniai, kuriuos dailininkas galėjo sukurti Rusakovičių dvare Baltarusijoje. Taip pat pristatomi ir nežinomų autorių – spėjama, Lietuvos dailininkų – darbai, kuriuose senojo Vilniaus vaizdai primena XVIII–XIX a. tapybos bei grafikos kompozicijas. Parodoje išsiskiria aptariamąjį rinkinį nežinia kieno pastangomis ir kokiu laikotarpiu papildę Lietuvos dailės klasikų paveikslai: Antano Žmuidzinavičiaus „Pajūryje“‚ Justino Vienožinskio „Gluosniai paežerėje“, Rimto Kalpoko „Vėjuota diena“, taip pat Kauno meno mokykloje studijavusio Stepono Varašiaus peizažai „Pažaislis“ ir „Nemuno vingis“. Vrublevskių bibliotekos dailės rinkinys buvo sukauptas iš pavienių privačių kolekcijų ir pačių dailininkų dovanotų kūrinių. Dauguma kūrinių tebelaukia tyrėjų dėmesio.Objektas Paroda „Lietuvos kariuomenei – 100“(2018-11-22) Ažubalis, Audronius; plk. Petryla, Darius; dr. Stačiokas, Stasys; dr. Rakutis, Valdas; dr. Balkelis, Tomas2018 m. lapkričio 22 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko parodos „Lietuvos kariuomenei – 100“ pristatymas. Renginyje kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius plk. Darius Petryla, kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas dr. Stasys Stačiokas. Apie Lietuvos kariuomenės istoriją pasakojo istorikai dr. Valdas Rakutis ir dr. Tomas Balkelis. Renginį vedė Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Pastarieji šimtas metų Lietuvai ir jos kariuomenei buvo kupini iššūkių, prireikė daug ryžto ir pasišventimo, buvo iškovota pergalių. Lietuvos kariuomenę ir jos praeitį taikliai apibūdino karo istorikas dr. Gintautas Surgailis: „Užgimusi nuožmiose kovose dėl Nepriklausomybės, išaugusi, suklestėjusi, pasiekusi įspūdingų pergalių ir modernios kariuomenės lygį, politikų sprendimu nepasipriešinusi okupantams ir sunaikinta, atgimusi kovai prieš okupantus Lietuvos miškuose, daug kartų stipresnio priešo vėl sunaikinta, bet nenugalėta ir vėl atgimusi po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos kariuomenė yra visiškai pasirengusi vykdyti visas užduotis, kurias jai paves Lietuvos Respublikos vadovybė, ji pasirengusi, jei iškiltų būtinybė, apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.“ Ekspozicija veikia nuo lapkričio 6–30 d. Joje pristatyti gausūs bibliotekoje saugomi Lietuvos kariuomenės dokumentai, ikonografija. Rengiant parodą, į stendus pavyko sutalpinti tik mažą dalį savanorių prisiminimų, jų fotografijų, tarpukariu išleistų atvirukų, įvairių kariuomenės žinybų leistos literatūros. Dėl vietos stokos neeksponuojama to laikotarpio kariškių periodika, tačiau visuomenė pamatys ir šiek tiek privačiuose archyvuose saugomų dokumentų. Tai gera proga juos viešinti, padaryti prieinamus tyrėjams. Daugiau dėmesio derėtų skirti visuomenei mažai žinomai akademiko fiziko Povilo Brazdžiūno fonde saugomai Lietuvos kariuomenės, aviacijos istorijos fotografijų kolekcijai. Jaunystėje baigęs Aviacijos mokyklą, akademikas, akivaizdu, ir sovietmečio sąlygomis jautė didelius sentimentus nepriklausomos Lietuvos kariuomenei, rinko fotografijas, paliko atsiminimus. Parodoje rodomos trys Prisikėlimo apygardos Žaliosios rinktinės kovotojų fotografijos, darytos iš 1991 m. Aukštelkų kaime (Radviliškio raj.) rastų dešimties negatyvų, patekusių į šios rinktinės archyvą. Būtent šios fotografijos išsamiausiai aprašytos, amžininkų atpažinti beveik visi jose esantys partizanai.Objektas Paskaita apie palaimintųjų Matulaičio ir Matulionio dvasinio gyvenimo versmes(2018-10-17) dr. Zajančkauskienė, Roma2018 m. spalio 17 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko teol. dr. Romos Zajančkauskienės, Birštono sakralinio muziejaus vedėjos, vieša paskaita, skirta palaimintųjų Jurgio Matulaičio (1871–1927) ir Teofilio Matulionio (1873–1962) dvasinio gyvenimo raiškai pažinti. Kaip pastebi lektorė, pavardžių panašumas skatina pažvelgti į dvasininkų gyvenimus, kad ne vien mokėtume atskirti šias asmenybes, bet ir pasisemtume jų vidinio gyvenimo intensyvumo. Paskaitoje buvo žvelgiama į palaimintųjų Jurgio ir Teofiliaus dvasingumo raiškas. Ieškojome rakto asmenybėms, liudijusioms ir gynusioms tikėjimą, kūrusioms nepriklausomą Lietuvą, telkusioms tautą darniam gyvenimui, pažinti. Klausėme, kur palaimintieji sutiko gyvąjį Dievą ir kas teikė jiems gyvenimo prasmę. Ieškojome jų draugų, aiškinomės, kaip jie mokėjo išreikšti save laiškuose, kas ramino ir guodė kalinimo ar fizinių kentėjimų metu. Jų širdyse viešpatavo Dievo taika, kai į viską žiūrima labai ramiai su juntamu tikėjimo kvėpavimu, meilės dvasia. Susitikimas su arkivyskupais to laiko žmonėms buvo viena gražiausių gyvenimo akimirkų. Ar taip galėsime pasakyti ir mes, trumpame pasimatyme pažvelgę į palaimintuosius Matulaitį ir Matulionį?