Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos bičiulių draugija veikė 1936–1939 m., Antrojo
pasaulinio karo išvakarėse ji turėjo daugiau nei šimtą narių. Draugijos nariais buvo daugiausia Stepono Batoro
universiteto Vilniuje bei kitų mokslo ir švietimo įstaigų darbuotojai, bibliotekininkai, kunigai, kariškiai,
teisininkai. Didžioji dalis – lenkų tautybės asmenys, bet buvo ir lietuvių, karaimų, baltarusių. Draugijai vadovavo
valdyba, kurios pirmininkas buvo kun. Pranciškus Tičkovskis (Franciszek Tyczkowski, 1891–1982).
Draugijos tikslas – remti Valstybinę Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių biblioteką, skatinti visuomenės
susidomėjimą bibliotekos darbu, rinkti lėšas jos reikmėms, ypač leidybai ir mokslo tyrinėjimams. Dėl to jos
nariai Vrublevskių bibliotekai patys aukojo pinigus, knygas, rankraščius ir muziejinius daiktus bei skatino
tą daryti asmenis, nepriklausiusius draugijai. Taip pat jie organizuodavo koncertus, parodas, minėjimus, o
surinktas lėšas atiduodavo bibliotekos reikmėms. Draugijos veikla nutrūko Antrojo pasaulinio karo metais.
Per trumpą savo egzistavimo laiką ji prisidėjo prie sėkmingos Valstybinės Vrublevskių bibliotekos Vilniuje
plėtros, ugdė visuomenės atsakingumo jausmą už šios bibliotekos bei kitų mokslo ir kultūros įstaigų likimą.
