LMA Vrublevskių bibliotekos darbai

Nuorodahttps://elibrary.mab.lt/handle/1/9



ISSN 2783-7300;

eISSN 2783-7297 (elektroninis)

doi: 10.54506/LMAVB

Tęstinis darbų rinkinys, informuojantis visuomenę apie vienos turtingiausių šalies bibliotekų darbą. Leidžiamas nuo 2004 m. Publikuojami straipsniai, bibliotekos darbo ataskaitos, fondų apžvalgos, konferencijose skaitytų pranešimų tekstai, naujų knygų anotacijos, primenamos jubiliejinės bibliotekos darbuotojų datos, skelbiamos buvusių bibliotekos darbuotojų biogramos ir kt. Nuo 2013 m. leidinys recenzuojamas. Dalis žurnale skelbiamų straipsnių įtraukiami į tarptautinę mokslinę duomenų bazę „Lituanistika“. Iki 2010 – Lietuvos mokslų akademijos biblioteka; 2011-2021 – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Ankstesnis ISSN 1648-9772



Redaktorių kolegija / Editorial board

Atmena autoriams / Reminder for authors

Paieškos rezultatai

Rodoma 1 - 10 iš 12
  • Objektas
    Paco paslaptys: pirmoji
    (2024) Narbutas, Sigitas
  • Objektas
    The First of the Pacas’ Secrets
    (2024) Narbutas, Sigitas
  • Objektas
    350 metų herojinei poemai Viešpaties dešinės galybė
    (2023) Narbutas, Sigitas
    1673 m. lapkričio 11 d. Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės prie Chotino sumušė didelį Osmanų armijos korpusą, o 1674 m. sausio 14 d. Vilniuje išėjo šią pergalę įamžinusi herojinė poema Viešpaties dešinės galybė. Be jos, knygoje išspausdinta dedikacija LDK kariuomenės vadams, pasirašyta Vilniaus akademijos studento Jokūbo Beneto. Poemos autorius veikiausiai kitas, nei nurodyta antraštiniame lape. Juo siūloma laikyti tuo metu poetiką Vilniaus jėzuitų akademijoje dėsčiusį Andriejų Grinkevičių. Herojinėje poemoje apdainuotas Chotino mūšis, paminėti ir pagerbti žymesnieji Abiejų Tautų Respublikos karvedžiai ir karininkai.
  • Objektas
    Jonas Karolis – Dievo Lietuvai duotas taleris
    (2021) Narbutas, Sigitas
    Studijoje aptariamas Jono Karolio Chodkevičiaus vaizdavimas Lietuvos neolotyniškoje poezijoje. Vienalaikių kūrinių turinį sudaro svarbiausi Chodkevičiaus biografijos faktai, jo bei jo šeimos narių pagerbimas ir jo fundacijos. Juose apdainuojami ne visi, o tik svarbiausi įvykiai bei nuopelnai. Visi šie neolotyniškosios poezijos kūriniai yra proginiai. Pagal įvykio turinį juos galima apžvelgti teminėmis grupėmis, atskirai aptariant herojinę, laidotuvių, sveikinimų (gimus bei pradėjus eiti pareigas) ir dėkojimo už suteiktis poeziją. Studija skiriama Chodkevičiaus gimimo 450-osioms ir mirties 400-osioms metinėms paminėti.
  • Objektas
    Pranciškaus Skorinos knygos ir jų amžininkai – ankstyviausieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos leidiniai
    (2019) Narbutas, Sigitas
    Studijoje apžvelgiami ankstyviausi LDK leidiniai, pasirodę Krokuvoje, Milane, Prahoje, Romoje, Vilniuje bei kai kuriuose kituose miestuose iki Pranciškaus Skorinos mirties (1551–1552) ir pirmosios nuolat veikusios LDK spaustuvės darbo pradžios (1553). Publikacijoje aptariamos 77 knygos, išspausdintos nuo 1494 iki 1553 metų imtinai bažnytine slavų, lietuvių, lenkų, vokiečių ir lotynų kalbomis, nuo seno LDK vartotomis rašto bei komunikacijos reikalams. Tai pirmas toks bandymas pateikti apibendrintą ankstyviausios spausdintinės LDK knygos visomis kalbomis vaizdą.
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas
    Bibliotekos kelias: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 1912–2012
    (2015) Narbutas, Sigitas
    Straipsnyje bendrais bruožais aptariama Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos genezė ir raida daugiau kaip per 100 metų. Įstaigos istorija apžvelgiama tam tikrais laikotarpiais (1912– 1931, 1931–1940, 1941–2009, nuo 2009), stengiantis iškelti kiekvieno iš jų ypatybes, tačiau kartu iš akių nepametant bendro raidos vaizdo.
  • Miniatiūros vaizdas
    Objektas
    Jonas Basanavičius po grįžimo iš Bulgarijos: 1905–1927 m. dienoraščių liudijimai
    (2013) Narbutas, Sigitas
    Jonas Basanavičius iš Bulgarijos į Lietuvą sugrįžo ketindamas atlikti nemažai svarbių darbų. Jie turėjo ugdyti tautinę lietuvių savimonę, kelti tautiečių kultūrą, diegti ir įtvirtinti modernias visuomeninės, kultūrinės ir mokslinės veiklos formas. J. Basanavičius inicijavo ir su bendraminčiais organizavo Pirmąjį lietuvių suvažiavimą, geriau žinomą Didžiojo Vilniaus seimo pavadinimu (1905 XII 4–5), įkūrė Lietuvių mokslo draugiją (1907 IV 7), surengė Lietuvių konferenciją (1917 IX 18–22), netrukus atvedusią prie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo (1918 II 16). Dienoraščiai patvirtina, kad šiuos darbus J. Basanavičius laikė pačiais svarbiausiais, jų jis ėmėsi sąmoningai, o veikė kryptingai ir atkakliai. Įrašai jo užrašų knygelėse taip pat suteikia papildomų žinių apie įvykius, asmenis ir patį jų autorių.