LMA Vrublevskių bibliotekos darbai

Nuorodahttps://elibrary.mab.lt/handle/1/9



CC-BY-NC-ND



ISSN 2783-7300;

eISSN 2783-7297 (elektroninis)

doi: 10.54506/LMAVB

Tęstinis darbų rinkinys, informuojantis visuomenę apie vienos turtingiausių šalies bibliotekų darbą. Leidžiamas nuo 2004 m. Publikuojami straipsniai, bibliotekos darbo ataskaitos, fondų apžvalgos, konferencijose skaitytų pranešimų tekstai, naujų knygų anotacijos, primenamos jubiliejinės bibliotekos darbuotojų datos, skelbiamos buvusių bibliotekos darbuotojų biogramos ir kt. Nuo 2013 m. leidinys recenzuojamas. Dalis žurnale skelbiamų straipsnių įtraukiami į tarptautinę mokslinę duomenų bazę „Lituanistika“. Iki 2010 – Lietuvos mokslų akademijos biblioteka; 2011-2021 – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Ankstesnis ISSN 1648-9772



Redaktorių kolegija / Editorial board

Atmena autoriams / Reminder for authors

Filtrai

2020 - 20212

Nustatymai

Pradžios data: 2020Reikšminiai žodžiai: search.filters.subject.Baltramiejus Vilentas

Paieškos rezultatai

Rodoma 1 - 2 iš 2
  • Miniatiūros nėra
    Objektas
    Baltramiejaus Vilento Enchiridionas (iki 1572, 1579): Tikėjimo išpažinimas
    (2021) Judžentis, Artūras
    Straipsnyje toliau nagrinėjamas Baltramiejaus Vilento Enchiridionas (VE), šįkart jo antroji dalis – „Tikėjimo išpažinimo“ malda. Aiškinamasi maldos vertimo kilmė, ji tiriama filologiniu atžvilgiu. VE paskelbtą maldą palyginus su beveik visais ankstesniais jos vertimais, nustatyta, kad ją Vilentas ne iš naujo vertė, o tik šiek tiek paredagavęs paėmė iš Martyno Mažvydo giesmyno Giesmės krikščioniškos II dalies (MžG II) katekizmo, o čia ji buvo beveik be pakeitimų perkelta iš Formos krikštymo (MžFK). Maldos paaiškinimus, kurių nebuvo nei MžG II katekizme, nei MžFK, Vilentui teko versti pačiam arba pasinaudoti kokiu nors ankstesniu, dabar mums nežinomu jų vertimu.
  • Miniatiūros nėra
    Objektas
    Baltramiejaus Vilento "Enchiridionas" (iki 1572, 1579): dešimt Dievo įsakymų
    (2020) Judžentis, Artūras
    Straipsnyje nagrinėjama Baltramiejaus Vilento Enchiridione esančių „Dešimties Dievo įsakymų“ kilmė, jie tiriami filologiniu ir kalbiniu atžvilgiais. Įsakymus palyginus su visais ankstesniais jų vertimais, nustatyta, kad pačius įsakymus Vilentas ne iš naujo vertė, o tik šiek tiek paredagavęs paėmė iš Martyno Mažvydo Giesmių krikščioniškų katekizmo. Įsakymų paaiškinimus, kurių giesmyno katekizme nebuvo, Vilentui teko versti pačiam arba pasinaudoti kokiu nors ankstesniu, dabar mums nežinomu, jų vertimu. Viso vertimo pagrindą, kaip nustatė dar Reinholdas Trautmannas, sudarė Lutherio Enchiridiono 1543 m. Leipcigo leidimas. Nagrinėjant įsakymų kalbą, atsijojami galimai iš Mažvydo perimti kalbos dalykai; nustatomi Enchiridione pirmą kartą lietuviškuose raštuose pavartoti žodžiai; atskleidžiamos senosios ir naujosios, dažnai kitų kalbų paveiktos, morfologijos bei sintaksės ypatybės.