Paskaita „LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai“

Data

2018-02-01

Laikotarpis

Sudarytojas, rengėjas ir kt.

dr. Cicėnienė, Rima, moderatorius

Leidėjas

Dokumento šifras

Kitos antraštės

Anotacija, santrauka

2018 m. vasario 1 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantės Vitos Diemantaitės vieša paskaita „LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai“. Lektorė nagrinėjo XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliariją bei aptarė joje dirbusių raštininkų asmenybes ir veiklą. Didelė dalis LDK kanceliarijos dokumentų saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje. Viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institucijų buvo LDK kanceliarija, kuri nuo pat įkūrimo reprezentavo patį valdovą, jo teisingumą ir sąžiningumą bei kartu raštu išreikšdavo valdovo valią. Didžiausi istorijos lūžiai šioje institucijoje vyko XVI a., kuomet nuolatos augo rašytinių dokumentų poreikis: priimti trys Lietuvos Statutai, įvestos raštininkų priesaikos, nauja pakanclerio pareigybė ir netgi paties archyvo perrašymas XVI a. pab. – XVII a. pr. Kanceliarijos svarbą valstybėje liudija ir pirmuose Lietuvos Statutų skyriuose „Apie valdovo asmenį“ įrašyti straipsniai, reguliavę kanceliarijos ir raštininkų darbą. Šiai institucijai priklausė keletas veiklos rūšių: viešasis administravimas, valdovo teismas, diplomatinių pasiuntinybių funkcijos. Kanceliarija sudarė sąlygas vidutiniosios bajorijos atstovams siekti karjeros aukštumų valstybės tarnyboje. Asmenys, kurie nebuvo kilę iš didikų giminės, tačiau susisaistę priesaika su Lietuvos Didžiąją Kunigaikštyste, galėjo jais tapti.

Kiti duomenys

Čia rodoma vaizdo įrašo kopija: formatas: mp4; failo dydis: 249 Mb.; įrašo trukmė: 01:16:19. Aukštos kokybės originalas saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
Rekomenduojamos naršyklės: Chrome 4.0; IE 9.0.
© Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

Apimtis

Skaitmenintas dokumentas

Leidinyje

Rinkinyje

Dokumento bibliografinis aprašas

Naudojimo teisės