Vaizdo įrašai, filmai / Video records, films
Rinkinio vaizdo įrašus galima žiūrėti prisijungus prie elektroninio archyvo. Prisijungimo teisė neribojama. Įrašų kopijavimo ir naudojimo teises saugo Lietuvos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
3 rezultatai
Paieškos rezultatai
Objektas Knygos „Abdonas Korzonas - pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“ pristatymas(2019-01-31) Junevičius, Dainius; dr. Staliūnas, Darius2019 m. sausio 31 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko susitikimas su fotografijos istoriku Dainiumi Junevičiumi ir istoriku dr. Dariumi Staliūnu. Renginio metu buvo pristatyta D. Junevičiaus studija apie iki šiol mažai žinomą fotografą Abdoną Korzoną (g. 1824 m. Pašaltuonio dvare netoli Tauragės – m. po 1874 m. Troicke Orenburgo gubernijoje). Vilniuje nuo 1859 m. iki 1863 m. balandžio mėn. veikusioje šio fotografo studijoje nusifotografavo šimtai jo amžininkų, tačiau didžiausias fotografo nuopelnas Lietuvos kultūrai yra jo padarytos pirmosios Lietuvoje nuotraukos už studijos sienų. Korzonas taip pat yra stereoskopinės fotografijos pradininkas Lietuvoje. Remdamasis Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Prancūzijos archyvuose, muziejuose bei bibliotekose surinkta archyvine medžiaga, sunkiai prieinamais publikuotais šaltiniais knygos autorius rekonstravo fotografo biografiją, vienoje vietoje sukaupė po pasaulį pasklidusias Korzono darytas nuotraukas. Išsamūs vietovaizdžių nuotraukų aprašymai padeda pažvelgti į 19 a. septintojo dešimtmečio pradžios Vilnių tuo metu gyvenusių žmonių akimis. Labai vertingos knygoje pateiktos Korzono nufotografuotų žmonių biografijos. Pasakodamas apie fotografo gyvenimą, veiklą, dalyvavimą 1863 m. sukilime bei tremtį, autorius pateikia labai platų istorinį ir kultūrinį kontekstą, todėl knygos skaitytojai sužinos daug intriguojančių faktų apie to laikmečio kasdienybę ir sukilimo eigą Vilniaus gubernijoje. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, grafika, dokumentais, žemėlapiais ir planais, archyvinių dokumentų faksimilėmis, pridėti specialūs akiniai trimačiams vaizdams žiūrėti. Knygą išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, dailininkė Rasa Janulevičiūtė.Objektas Paskaita „Ką apie fotografiją galėjo manyti Vilniaus fotografas Juozapas Čechavičius?“(2018-05-24) Junevičius, Dainius2018 m. gegužės 24 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus paskaita „Ką apie fotografiją galėjo manyti Vilniaus fotografas Juozapas Čechavičius?“, kurios metu buvo bandoma rekonstruoti šio fotografo biografiją, remiantis naujausiomis įžvalgomis bei nagrinėjamas paties fotografo požiūris į pagrindinį savo gyvenimo darbą. Juozapas Čechavičius (1818–1888) fotografija susidomėjo 1853 m., kai tik pradėjo plisti šlapiojo kolodijaus fotografijos metodas, išstūmęs dagerotipiją ir vyravęs iki XIX a. pabaigos. Pasiekęs šio meno aukštumų ir tapęs plačiai pripažintu vietovaizdžių fotografu, J. Čechavičius fotografijos iš pradžių mokėsi Paryžiuje, kurį laiką fotografavo Kijeve, Černigove, Vitebske. 1865 m. atsikėlė gyventi į Vilnių. Ilgainiui jį pamilo kaip gimtąjį miestą. J. Čechavičiaus gyvenime Vilniaus periodas – pats kūrybingiausias, jis tituluojamas Vilniaus fotometraštininku. Vos per dvidešimt savo veiklos Vilniuje metų J. Čechavičius padarė daugiau kaip 200 meninės ir istorinės ikonografinės vertės Vilniaus miesto ir apylinkių vaizdų nuotraukų. Paskaitoje J. Čechavičiaus biografas ir kūrybos tyrėjas Dainius Junevičius pasakoja apie savo atradimų džiaugsmus ir jį kamuojančias fotografo biografijos paslaptis. Paskaitos metu tyrėjas bando nustatyti, kurias iš fotografijų autorius pats vertino labiausiai. Gal iš pagrindinio nuotraukų rinkinio ir negausių rašytinių šaltinių pavyks rasti atsakymą, ką J. Čechavičius galėjo manyti apie savo gyvenimo darbą ir pomėgį – fotografiją.Objektas Atradimai rengiant parodą „Juozapo Čechavičiaus Vilnius“(2015-11-13) Junevičius, DainiusDiplomatas, fotografijos istorikas Dainius Junevičius pasakoja apie savo atradimus rengiant parodą „Juozapo Čechavičiaus Vilnius“. Rengdamas parodą jos kuratorius išsiaiškino daugelį iki šiol nežinomų fotografo biografijos iki atvykimo į Vilnių bei veiklos Vilniuje faktų. Junevičiui pavyko rasti oficialų leidimo laidoti dokumentą, o padedant bibliotekos darbuotojai ir dokumentus nurodžiusius tikslią fotografo palaidojimo vietą. Parodoje greta meninių nuotraukų pirmą kartą eksponuojami Čechavičiaus biografiją ir veiklą nušviečiantys archyviniai dokumentai, šeimos albumo nuotraukos, autoportretai, asmeninis fotografo spaudas, Alfredo Römerio ranka piešta karikatūra iš „linksmųjų piešinių“ aplanko, atvirukai. Nuotraukas ir dokumentus, maloniai paskolino parodos partneriai, tarp kurių – ir LMA Vrublevskių biblioteka. Taip pat, D. Junevičius savo kalboje pamini siekius parašyti visą XIX a. Lietuvos fotografijos istorijos knygą.