Monografijos, rinkiniai ir kiti leidiniai / Monographs, communities and other publications
11 rezultatai
Paieškos rezultatai
Objektas Rankraščių rinkiniai(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1963)Knygoje apibūdinta daugiau kaip 160 atskirų fondų ir kolekcijų, sudarančių pagrindinį Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) Rankraščių skyriaus rinkinių branduolį - arti dviejų šimtų tūkstančių XI-XX amžių rankraščių vienetų įvairiomis kalbomis. Be lietuvių nacionalinės raštijos rinkiniai atspindi mūsų krašto, o ypač Vilniaus miesto daugianacionalinės kultūros istorijos specifiką, daugelio mokslų disciplinų vystymosi kelią Lietuvoje, čia gyvenusių tautybių tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą. Daug rankraščių susiję su valstiečių gyvenimu, Lietuvos miestų, švietimo, architektūros, meno, muzikos klausimais. Taip pat reikšmingi gausūs lietuvių, rusų, ukrainiečių, baltarusių, lenkų ir kitų tautų rašytojų, dailininkų, kompozitorių, mokslo ir kultūros veikėjų autografai.Objektas Šakinių-teminių mokslinių bibliografijų leidimas Tarybų Lietuvoje : (medžiaga 2-ajai respublikinei bibliografų konferencijai)(Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1968) Sitnikaitė, AntaninaA. Sitnikaitės straipsnis apie šakinių - teminių mokslinių bibliografijų leidimą Tarybų Lietuvoje, skirtą 2-jai respublikinei bibliografų konferencijai. Straipsnyje kalbama apie įvairaus pobūdžio Lietuvos mokslų akdemijos bibliografijų leidimą, tiek personalines, tiek skirtas įvairioms mokslo šakoms.Objektas Rusų knygos spausdinimo pradžia ir Lietuva(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1966)Rusų spausdintos knygos 400 metų sukakčiai pažymėti, 1964 metų kovo 31 dieną buvo surengta mokslinė konferencija. Šiame rinkinyje yra surinkti visi konferencijoje skaityti pranešimai, kurie papildyti straipsniais, susijusiais su sukakties tematika. Rinkinyje akcentuojamas rusų ir lietuvių tautos ryšys, sąlygos plisti rusų spausdintam žodžiui. Įvadas ir straipsnių santraukos išverstos į rusų ir anglų kalbas.Objektas Материалы конференции библиотек АН Прибалтийских советских республик : (Вильнюс, 17-21 июня 1969 г.)(Lietuvos mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1970)Šiame leidinyje publikuojama konferencijos, vykusios 1969 metų birželio 17-21 dienomis, medžiaga. Konferencijoje dalyvavo Baltijos šalių mokslo akademijų bibliotekų darbuotojai. Jos metu buvo skaitomi pranešimai, diskutuojama tuo metu bibliotekininkams aktualiais klausimais.Objektas Бумага в Литве в XV-XVIII веках(Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1979) Laucevičius, Edmundas„Popierius Lietuvoje XV - XVIII a.“ - tai trumpesnis E. Laucevičiaus knygos, išleistos 1967 m., vertimas iš lietuvių kalbos. Šis darbas yra pirmas mėginimas sudaryti Lietuvoje vartoto popieriaus vandenženklių atlasą. Atlaso tikslas - supažindinti mokslinių bibliotekų, archyvų bei rankraštynų darbuotojus ir visus kultūros istorikus su popieriaus gamybos technika bei istorija, pateikti mūsų krašte sutinkamus vandenženklius, svarbiausia - padėti paleografui surasti ieškomą vandenženklį, pagal jį nustatyti dirbtuvės geografinę vietą ir popieriaus pagaminimo apytikrę datą. Atlasas nepretenduoja į pilnutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje XV-XVIII a. vartoto popieriaus vandenženklių rinkinį. Vienas svarbiausių vandenženklių tyrinėjimo tikslų yra knygų bei rankraščių, kuriuose nepažymėti išleidimo bei parašymo metai, datavimas. Popieriaus pagaminimo datą lengviausia nustatyti, kai ji nurodyta pačiame vandenženklyje, bet tai būna labai retai. Tada tiriamo popieriaus vandenženklis lyginamas su tokiu pat vandenženkliu datuotame popieriuje. Tokie datuoto popieriaus vandenženkliai renkami ir paskui sudaromi atlasai. Neįmanoma vandenženklių lyginti, sudėjus du popieriaus lapus. Vienas jų turi būti nupieštas, ir tada jo kontūrai lyginami su tiriamojo popieriaus lapu. Nors vandenženklio neįmanoma visiškai tiksliai nukopijuoti ranka, dauguma popieriaus tyrinėtojų vandenženklių iliustracijas piešia pieštuku per kalkę. Šiame atlase pateiktos vandenženklių iliustracijos taip pat perpieštos pieštuku per kalkę.Objektas Pirmasis lietuvių kalbos žodynas(Lietuvos TSR Mokslų akademijos Cetrinė biblioteka, 1979) Sirvydas, Konstantinas, tarp 1578 ir 81-1631.Konstantino Sirvydo trijų kalbų (lenkų - lotynų - lietuvių) žodynas senoje lietuvių raštijoje užima svarbią vietą. Tai pirmasis spausdintas lietuvių ir apskritai baltų žodynas. Labai reikšmingas kalbos ir kultūros paminklas. Jis pasirodė XVIIa. pr. (apie 1620 metus) ir per šimtmetį pakartotinai buvo išleistas dar keturis kartus.Tai buvo pirmoji pasaulinio turinio knyga XVI-XVIIIa. negausioje, beveik religinėje lietuvių raštijoje. Žodynas, kaip pirmasis leksikografijos darbas, turėjo didelį poveikį bemaž visai vėlesniai lietuvių leksikografijai. Savo žodynu Sirvydas daug prisidėjo prie lietuvių rašomosios kalbos gryninimo, norminimo ir įvairiopo jos ugdymo. Šiame leidinyje pateikiamas pilnas trečiasis žodyno leidimas autentiškiausiu būdu - fotografuotinu būdu. Fotografijos yra šiek tiek padidintos ir retušuotos. Pridedamas Kazio Pakalkos įvadinis straipsnis, kur apžvelgiama žodyno istorija, leksika, reikšmė. Pateikiama žodyno lietuviškų žodžių rodyklė. Leidinys iliustruotas Sirvydo žodyno įvairių leidimų ir lenkų kalbos žodynų, kuriais Sirvydas rėmėsi, fotografijomis. Žodyno trečiojo leidimo fotonuotraukos iš Vilniaus V. Kapsuko universiteto Mokslinėje bibliotekoje esančio originalo ir iš Oksfordo universiteto gauto trečiojo leidimo mikrofilmo, kurį turi Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Nuotraukų autorius Kazys Vainoras.Objektas Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinės bibliotekos veikla, tenkinant mokslo poreikius retrospektyvinei bibliografijai : (metodinė medžiaga)(Lietuvos TSR moklsų akademija. Centrinė biblioteka., 1979) Kanopkienė, LinaŠiame leidinyje yra pateikta Lietuvos TSR mokslų akademijos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) veiklos ataskaita už nuveiktus darbus retrospektyvinės bibliografijos srityje.Objektas Bibliotekininkystė ir bibliografija(Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka, 1963)Šiame rinkinyje yra sudėti straipsniai, susiję su Lietuvos TSR mokslų akademijos centrine biblioteka (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Juose aprašomi knygų mainai, bibliotekoje esantys atviri fondai, kultūros ir švietimo draugija „Šviesa“, tam tikri asmenys, susiję su Lietuvos knygų kultūra, tiksliųjų ir gamtos mokslų vadovėliai XVIII a. pab. Lietuvos mokyklose, dokumentai susiję su 1863 metų sukilimu bei medžiaga apie Vincą Kudirką. Po kiekvieno straipsnio pateikiamos anotacijos anglų ir rusų kalbomis.Objektas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymas 1790 m.(Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1972) Jasas, Rimantas; Truska, LiudasŠiame darbe tyrinėjama LDK gyventojų surašymo 1790 m., o iš dalies ir 1789 m., genezė ir metodika, publikuojama išlikusi 1790 m. surašymo medžiaga, analizuojama jos mokslinė vertė. Prieinama išvados, kad 1790 m. gyventojų surašymo medžiaga, nors ir nepilnai išlikusi, yra svarbus šaltinis LDK gyventojų bendrojo skaičiaus, jų sudėties ir natūraliojo judėjimo XVIIIa. pabaigoje nustatymui. Ši medžiaga taip pat turi didelę reikšmę ilgai trunkančio istorikų ginčo dėl dūmo koeficiento išsprendimui, krašto administracinio padalijimo XVIIIa. pabaigoje nustatymui. Prisilaikant mokslinio publikavimo reikalavimų, 1790 m. gyventojų surašymo medžiaga (1-24 lentelė), skelbiama originalo (lenkų) kalba, paliekant polonizuotas vietovardžių formas. Lietuviški Lietuvos TSR teritorijos parapijų pavadinimai pateikiami atitinkamų lentelių paaiškinimuose. Autorių sudarytuose lentelėse vietovardžiai pateikti lietuvių kalba.Objektas Popierius Lietuvoje XV-XVIII a.(Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1967) Laucevičius, EdmundasŠis darbas yra pirmas mėginimas sudaryti Lietuvoje vartoto popieriaus vandenženklių atlasą. Atlaso tikslas - supažindinti mokslinių bibliotekų, archyvų bei rankraštynų darbuotojus ir visus kultūros istorikus su popieriaus gamybos technika bei istorija, pateikti mūsų krašte sutinkamus vandenženklius, svarbiausia - padėti paleografui surasti ieškomą vandenženklį, pagal jį nustatyti dirbtuvės geografinę vietą ir popieriaus pagaminimo apytikrę datą. Atlasas nepretenduoja į pilnutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje XV-XVIII a. vartoto popieriaus vandenženklių rinkinį. Vienas svarbiausių vandenženklių tyrinėjimo tikslų yra knygų bei rankraščių, kuriuose nepažymėti išleidimo bei parašymo metai, datavimas. Popieriaus pagaminimo datą lengviausia nustatyti, kai ji nurodyta pačiame vandenženklyje, bet tai būna labai retai. Tada tiriamo popieriaus vandenženklis lyginamas su tokiu pat vandenženkliu datuotame popieriuje. Tokie datuoto popieriaus vandenženkliai renkami ir paskui sudaromi atlasai. Neįmanoma vandenženklių lyginti, sudėjus du popieriaus lapus. Vienas jų turi būti nupieštas, ir tada jo kontūrai lyginami su tiriamojo popieriaus lapu. Nors vandenženklio neįmanoma visiškai tiksliai nukopijuoti ranka, dauguma popieriaus tyrinėtojų vandenženklių iliustracijas piešia pieštuku per kalkę. Šiame atlase pateiktos vandenženklių iliustracijos taip pat perpieštos pieštuku per kalkę. Šiame atlase vandenženkliai grupuojami temiškai pagal jų bendrą išvaizdą. Vandenženklių pavadinimai surašyti atskirame sąraše abėcėlės tvarka. Greta lietuviško pavadinimo, jei vandenženklis yra žinomas už Lietuvos ribų, duodamas jo tarptautinis pavadinimas. Bendri lietuvių ir lenkų herbų pavadinimai surašyti lietuviškai ir lenkiškai. Vakarų Europos herbai tiktai trumpai apibūdinti. Kiekvienas vandenženklis turi eilės numerį, taip pat nurodyta popieriaus panaudojimo data bei vieta (kada ir kur dokumentas surašytas arba išspausdinta knyga) ir kur yra dokumentas arba knyga. Be to, apie vandenženklius, kurie buvo anksčiau kitų autorių paskelbti, yra atitinkamos pastabos, nurodant popieriaus panaudojimo datą.