Monografijos, rinkiniai ir kiti leidiniai / Monographs, communities and other publications
6 rezultatai
Paieškos rezultatai
Objektas Материалы конференции библиотек АН Прибалтийских советских республик : (Вильнюс, 17-21 июня 1969 г.)(Lietuvos mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1970)Šiame leidinyje publikuojama konferencijos, vykusios 1969 metų birželio 17-21 dienomis, medžiaga. Konferencijoje dalyvavo Baltijos šalių mokslo akademijų bibliotekų darbuotojai. Jos metu buvo skaitomi pranešimai, diskutuojama tuo metu bibliotekininkams aktualiais klausimais.Objektas Бумага в Литве в XV-XVIII веках(Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka, 1979) Laucevičius, Edmundas„Popierius Lietuvoje XV - XVIII a.“ - tai trumpesnis E. Laucevičiaus knygos, išleistos 1967 m., vertimas iš lietuvių kalbos. Šis darbas yra pirmas mėginimas sudaryti Lietuvoje vartoto popieriaus vandenženklių atlasą. Atlaso tikslas - supažindinti mokslinių bibliotekų, archyvų bei rankraštynų darbuotojus ir visus kultūros istorikus su popieriaus gamybos technika bei istorija, pateikti mūsų krašte sutinkamus vandenženklius, svarbiausia - padėti paleografui surasti ieškomą vandenženklį, pagal jį nustatyti dirbtuvės geografinę vietą ir popieriaus pagaminimo apytikrę datą. Atlasas nepretenduoja į pilnutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje XV-XVIII a. vartoto popieriaus vandenženklių rinkinį. Vienas svarbiausių vandenženklių tyrinėjimo tikslų yra knygų bei rankraščių, kuriuose nepažymėti išleidimo bei parašymo metai, datavimas. Popieriaus pagaminimo datą lengviausia nustatyti, kai ji nurodyta pačiame vandenženklyje, bet tai būna labai retai. Tada tiriamo popieriaus vandenženklis lyginamas su tokiu pat vandenženkliu datuotame popieriuje. Tokie datuoto popieriaus vandenženkliai renkami ir paskui sudaromi atlasai. Neįmanoma vandenženklių lyginti, sudėjus du popieriaus lapus. Vienas jų turi būti nupieštas, ir tada jo kontūrai lyginami su tiriamojo popieriaus lapu. Nors vandenženklio neįmanoma visiškai tiksliai nukopijuoti ranka, dauguma popieriaus tyrinėtojų vandenženklių iliustracijas piešia pieštuku per kalkę. Šiame atlase pateiktos vandenženklių iliustracijos taip pat perpieštos pieštuku per kalkę.Objektas Pirmasis lietuvių kalbos žodynas(Lietuvos TSR Mokslų akademijos Cetrinė biblioteka, 1979) Sirvydas, Konstantinas, tarp 1578 ir 81-1631.Konstantino Sirvydo trijų kalbų (lenkų - lotynų - lietuvių) žodynas senoje lietuvių raštijoje užima svarbią vietą. Tai pirmasis spausdintas lietuvių ir apskritai baltų žodynas. Labai reikšmingas kalbos ir kultūros paminklas. Jis pasirodė XVIIa. pr. (apie 1620 metus) ir per šimtmetį pakartotinai buvo išleistas dar keturis kartus.Tai buvo pirmoji pasaulinio turinio knyga XVI-XVIIIa. negausioje, beveik religinėje lietuvių raštijoje. Žodynas, kaip pirmasis leksikografijos darbas, turėjo didelį poveikį bemaž visai vėlesniai lietuvių leksikografijai. Savo žodynu Sirvydas daug prisidėjo prie lietuvių rašomosios kalbos gryninimo, norminimo ir įvairiopo jos ugdymo. Šiame leidinyje pateikiamas pilnas trečiasis žodyno leidimas autentiškiausiu būdu - fotografuotinu būdu. Fotografijos yra šiek tiek padidintos ir retušuotos. Pridedamas Kazio Pakalkos įvadinis straipsnis, kur apžvelgiama žodyno istorija, leksika, reikšmė. Pateikiama žodyno lietuviškų žodžių rodyklė. Leidinys iliustruotas Sirvydo žodyno įvairių leidimų ir lenkų kalbos žodynų, kuriais Sirvydas rėmėsi, fotografijomis. Žodyno trečiojo leidimo fotonuotraukos iš Vilniaus V. Kapsuko universiteto Mokslinėje bibliotekoje esančio originalo ir iš Oksfordo universiteto gauto trečiojo leidimo mikrofilmo, kurį turi Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinė biblioteka (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Nuotraukų autorius Kazys Vainoras.Objektas Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinės bibliotekos veikla, tenkinant mokslo poreikius retrospektyvinei bibliografijai : (metodinė medžiaga)(Lietuvos TSR moklsų akademija. Centrinė biblioteka., 1979) Kanopkienė, LinaŠiame leidinyje yra pateikta Lietuvos TSR mokslų akademijos (dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) veiklos ataskaita už nuveiktus darbus retrospektyvinės bibliografijos srityje.Objektas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymas 1790 m.(Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1972) Jasas, Rimantas; Truska, LiudasŠiame darbe tyrinėjama LDK gyventojų surašymo 1790 m., o iš dalies ir 1789 m., genezė ir metodika, publikuojama išlikusi 1790 m. surašymo medžiaga, analizuojama jos mokslinė vertė. Prieinama išvados, kad 1790 m. gyventojų surašymo medžiaga, nors ir nepilnai išlikusi, yra svarbus šaltinis LDK gyventojų bendrojo skaičiaus, jų sudėties ir natūraliojo judėjimo XVIIIa. pabaigoje nustatymui. Ši medžiaga taip pat turi didelę reikšmę ilgai trunkančio istorikų ginčo dėl dūmo koeficiento išsprendimui, krašto administracinio padalijimo XVIIIa. pabaigoje nustatymui. Prisilaikant mokslinio publikavimo reikalavimų, 1790 m. gyventojų surašymo medžiaga (1-24 lentelė), skelbiama originalo (lenkų) kalba, paliekant polonizuotas vietovardžių formas. Lietuviški Lietuvos TSR teritorijos parapijų pavadinimai pateikiami atitinkamų lentelių paaiškinimuose. Autorių sudarytuose lentelėse vietovardžiai pateikti lietuvių kalba.Objektas XV-XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose(Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinė biblioteka, 1976) Laucevičius, EdmundasKnygų įrišimo istorija Lietuvoje yra gana sena, tačiau beveik netyrinėta. Lietuvos Mokslų akademijos biblioteka, nutarusi išleisti E. Laucevičiaus parengtą darbą „XV-XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose“, tikisi bent iš dalies užpildyti šią knygotyros ir apskritai kultūros istorijos spragą. Lietuva ir jos sostinė Vilnius viduramžiais užėmė žymią vietą Europos knygų platinimo ir komplektavimo srityje. Senajame Vilniaus universitete ypatingai daug buvo sukaupta Vakarų Europoje spausdintų knygų. Dalis jų įrišta Vilniaus knygrišių ceche. Archyvinė medžiaga apie knygų rišimą bei puošimą Lietuvoje gana negausi - XVII a. viduryje, karo metu, žuvo Vilniaus cechų knygos ir Vilniaus magistrato bei kitų miestų archyvai. Vis dėlto, remiantis surastomis žinių nuotrupomis, autoriui pavyko išaiškinti 130 knygrišių, dirbusių Lietuvoje XV-XVIII amžiais. Darbe surinkta daug vertingų, dar neskelbtų duomenų iš Lietuvos ir užsienio bibliotekų bei archyvų. Čia aprašoma apie šešis šimtus įrišimų knygų, kurios buvo laikomos įvairiose Lietuvos bibliotekose XV-XVIII a., pateikiama žinių iš knygrišystės istorijos, apie knygų rišimo techniką bei jų puošimą, apie Vilniaus knygrišių cechą. Knygos vertę didina iliustracijos - Įrišimų bei jų detalių pavyzdžiai. Leidžiama knyga bus naudinga visiems, kas domisi knygotyra ir apskritai kultūros istorija. Savo recenzijomis prie leidinio patobulinimo prisidėjo istorijos mokslų daktaras Mečislovas Jučas ir docentas Tadas Adomonis, taip pat Danutė Sklėriūtė, patikrinusi lotyniškus tekstus. Paskutiniame darbo etape, baigiant tvarkyti knygos iliustracijas, daug triūso įdėjo Valerija Dichavičienė. Redakcinė kolegija jiems visiems nuoširdžiai dėkoja. Pratarmė