Lectio divina praktika kaip atsakas į literatūros kūrinio nuvertėjimo krizę

Abstract

Kokia yra literatūros vieta informacijos bei emocijų pertekliaus pasaulyje? Judant kryptimi, kurią brėžia šis klausimas, šiame straipsnyje teigiama, kad a) nūdienos pasaulyje literatūra, suprantama kaip vartojimo objektas, nuvertėja, b) šios krizės kontekste turime galimybę aiškiau suprasti ir įgyvendinti performatyvųjį literatūros matmenį. Vienas iš pagrindinių straipsnio teiginių yra tas, kad literatūra nėra tik vartojamų idėjų ir emocijų šaltinis, ji gali būti ir kito subjektyvumo apraiška, formos lygmeniu keičiančia skaitytojo santykį su pasauliu. Apmąstant tokio teksto kūrimo sąlygas, teigiama, kad subjektyvumas, įgyvendinamas rašymo akto metu, yra etinis poelgis. Pasitelkdamas kūrinį, autorius įveikia jį kamuojančias problemas – taip kurdamas tekstą, jis kartu kuria ir save. Skaitytojas, užkrėstas šio subjektyvumo, gali mėginti jį realizuoti. Atskleidžiant tokio santykio su tekstu galimybes, nagrinėjama lectio divina praktika. Teigiama, kad šios praktikos atgaivinimas galėtų padėti įgyvendinti naują santykio su pasauliu formą, kuri slypi literatūros kūrinyje, atliekančiame ne vien vartojimo objekto vaidmenį. Šio teiginio prielaida ta, kad literatūros nuvertėjimo krizė nėra tapati jos saulėlydžiui; ji suprantama kaip iššūkis, kurį meta internetas, sukūręs informacijos ir emocijų perteklių. Vienas iš būdų atsakyti į šį iššūkį struktūriškai atitinka žingsnį, kurį padarė Marcelis Duchampas. Po jo įvykdytos revoliucijos būtent matymas tampa meniniu aktu, kuriančiu meno objektą. Tokiu pat naujus horizontus atveriančiu aktu gali tapti ir skaitymas. Būdamas literatūriniame kūrinyje slypinčio subjektyvumo realizavimu, jis tuo pačiu metu sukuria naują knygos vertę. Esminiai žodžiai: vartotojiškas skaitymas; performatyvusis skaitymas; performatyvusis rašymas; lectio divina; internetas.Due to the internet, modern life is an overflowing stream of information and emotions. What role does literature play in this world? This is the main issue addressed in this article. It is stated that, a) literature understood as a commodity that can be consumed becomes depreciated, and b) in the context of this crisis, we have a chance to better understand and implement the performative side of literature. One of the main theses of this study is that literature can transform our relationship with the world at a structural level of perception. Such an effect of literature is possible when a text is written not only as a description of the state of affairs, but also as a performative act — an attempt to create a new self. It is this performative act that affects a reader. However, text does not automatically transform a person – the extent of the transformation depends on the reader’s ability to implement a new worldview. This article explains the aforementioned relationship with literature by analysing the phenomenon of lectio divina. It is argued that, by taking this type of reading practice into account, it is possible to read a text performatively, rather than in a consumerist manner. This response is similar to the revolution that M. Duchamp made in the world of art. The concept of ready-made art means that the artist does not create an artwork, but rather transforms the way we see things, allowing us to view anything as an artwork. This article argues that, similarly, the performative act of reading can enable us to view a text as a particular vision of the world, which transforms our perception of reality. This new attitude towards the text enables us to recognise its new value: it is no longer an object of consumption, but a tool for changing lives. Keywords: consumerist way of reading; performative reading; performative writing; lectio divina; internet.